nurėkti

nurėkti
1 nurė̃kti, -ia (nùrėkia), nùrėkė 1. intr. Krč rėkiant nueiti, nutolti: Rėksnys jau nùrėkė, t. y. nuėjo rėkdamas J. Nùrėkė vaikas į galvijus Rm. | prk.: Nulėkė, nùrėkė dvi mašinos ant Jurbarko Skr. 2. tr. smarkiai giedant, nulydėti: Jau Mikučionies diedą nùrėkė [į kapus] Lp. 3. tr. išrėkti, išdainuoti: Pasako du, žodį nurė̃kia i vėl pasako Krč. 4. tr. rėkiant nurungti: Ką besakys marti, senoji vis tiek nurėks, jos vienos bus viršus V.Bub. Kad būt daugiau buvę, būt nùrėkta (rėkiant nubalsuota) Slm. 5. intr., tr. atkalbėti, atginti: Tik nùrėkėm nepirkt tos matarijos Ktk. Visi nùrėkė, kad brangu, ir nebepirkau Ds. Nùrėkė nuo sporto jį Dglš. Siūliaus, gal reikia ugnis ažkurt, ana nùrėkė – aš pati ažkursiu Ob. 6. tr. Ds, Trgn nupeikti: Ana šitam krašte nurėktà, Dgl. Visų nurėktas, nubartas, ką valgęs, ką nevalgęs, nebetekau aš paskutinės kantrybės J.Balt. Visi jį nùrėkė, ir nepriėmė darban Ktk. Žmonės dažnai ir be reikalo nurė̃kia Sdk. Jis neturi valios, žmonos nùrėktas Ig. Va, jam tėvai šitą nurėkė, tai anas ir liko vienas Ad. 7. tr. DŽ1, Ob išbarti: Paulina naują brigadierių kad nùrėkė už daržą Slm. Aš vaiką nùrėkiau, kad nesipeštų Mrj. 8. intr. paverkti: Pati [sumušta] nurėka nudejuo[ja] gumbais ir atleida vyruo Šts. Maršą buvo nurė̃kęs i vėl žviega Krš. | refl.: Nusìrėkiau nusìrėkiau ir išejau Krš. Nusirėkė atsisėdusi, o mums tiek buvo juoko Šts. Nieko jai nesakau, tik nusìrėkiu sau, kiek mo (man) telpa Erž. 9. tr. apverkti, apgailėti: Numirtų [ligonis], aš viena nurė̃kčio, i viskas Krš. Nū̃rėktas, ašaroms nulaistytas laiškas Rdn. Nū̃rėkiau visus pašalius, be vyro palikusi Als. 10. refl. R10, N verkiant išvargti: Mergos nusirė̃kusios, vis nesulaukia parvažiuojant vyrų Skr. Nusirė̃kę vaikeliai, sirateliai paukštuičiai Rdn. Žmonys neša nusirėkę mokesnius Ggr. Atejo senelis, sako, nu žmogau, ko tu nusirė̃kęs toks esi? Žr. Liūdnas miestas, nusirė̃kę žmonys (ps.) Pj. | Akys raudonos, nusirėkusios, kas tau bepriskirs akuliorius Šts. 11. intr. surikti (apie gyvulius, paukščius): Per Naujus metus diena pailgėjus, kiek gaidys nurė̃kia (tiek, kiek užtrunka gaidžio surėkimas) VšR. | refl.: Bet gaidys užlekia prieš pat nosį ant svirties drūtgalio ir nusirėkia lyg plėšomas sp. Zuikis, į duobę įkritęs, nusigando ir nusìrėkė: „Kvie kvie“ PP41. ║ tr. rėkiant pranešti (laiką): Tuoj vidurnaktis, dvyliktą nurėks gaidys J.Avyž. 12. refl. Varn prk. pasidaryti liesam, be grietinės. \ rėkti; aprėkti; atrėkti; darėkti; įrėkti; išrėkti; nurėkti; parėkti; parrėkti; perrėkti; prarėkti; prirėkti; razsirėkti; surėkti; užrėkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • nurėkti — nurė̃kti vksm. Ką̃ besakýtų marti̇̀, senóji vis tiek nurė̃ks ją̃, jõs bùs viršùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aprėkti — 1 aprė̃kti, ia (àprėkia J), àprėkė tr. 1. N, Š, DŽ, Brs apibarti, apšaukti: Trečias užsimerkęs ir baisiai išsižiojęs visus aprėkia Ašb. Visus aprėkė ir vėl išlėkė Mrj. Ana kožną žmogų vis aprė̃ks Vžns. Kas, kad jis aprė̃kia – bile nemuša Srv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrėkti — 1 atrė̃kti, ia (àtrėkia), àtrėkė 1. intr. Š rėkiant ateiti: Par visus kambarius àtrėkė, atidainavo [girtas] Ėr. Atskamba, atrė̃kia [vestuvės] Ėr. 2. intr. sudainuoti: Vakar àtrėkėm neblogai Lnkv. 3. intr. atkalbėti: Àtrėkė, atgynė – taip ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • darėkti — 1 ×darė̃kti, ia (dàrėkia), dàrėkė (hibr.) intr. rėkti, kad išgirstų, prišaukti: Negirdi labai, trudna darė̃kt Btrm. rėkti; aprėkti; atrėkti; darėkti; įrėkti; išrėkti; nurėkti; parėkti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrėkti — 1 išrė̃kti, ia (ìšrėkia), ìšrėkė 1. intr. rėkiant išeiti: Visi vaikai ìšrėkė, išlėkė į upę Ėr. 2. intr. DŽ1, Krsn pajėgti rėkti: Tai kas, kad anas išrėkia, svarbu, kad [daina] gražiai skambėtų Sug. Aš jau neìšrėkiu [, vilką pamačiusi] Rud. ^… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugiedoti — 1. tr., intr. pagiedoti: Vieną kitą giesmelę mažu ir galėčiau nugiedot Gs. Da jis i dabar nugieda Gs. 2. intr. nurėkti (apie paukščius): Gaidys jau nugiedojo, kol Juozas užsnūdo Žem. Treji gaidžiai nugiedojo, kad matušė kėlė JD1492. | refl.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurėkauti — intens. 1 nurėkti: 1. Bsg Po dvylekos nurėkavo vežimas vyrų pro šalį Šauk. Nurėkavo par mišką kažin kur LMD(Sln). 2. Mlt Zaras jau man mirtis, jau mane nurėkaus Str. rėkauti; aprėkauti; atrėkauti; įrėkauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurėkinti — caus. 1 nurėkti. 1. įerzinti, kad ilgai ir smarkiai verktų: Žiūrėk, nenurėkinkite Marelės, – pridėjo motyna Žem. Auklės vaiką nurėkins, reik būti numie motynai pačiai Šts. 2. Ar, Gs nuskriausti, nubausti: Ir tave nurėkino su mokesčiais už arklį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parrėkti — 1 parrė̃kti, ia (par̃rėkia), par̃rėkė intr. 1. rėkiant, šaukiant pareiti: Ma[no] nuejo Danutė, par̃rėkė par̃rėkė atgalio Vlk. 2. su balsu parlėkti (apie gyvulius, paukščius): Pempės parklykia, parrėkia rš. rėkti; aprėkti; atrėkti; darėkti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parėkti — 1 parė̃kti, ia (pàrėkia), pàrėkė 1. intr. M, DŽ1 kiek šaukti, rėkti: Bobos skrenda per ūlyčią parėkdamos, paspiegdamos Vlk. Aš tau parė̃ksiu, tu pyply! (sakoma grasinant) Alk. 2. intr. kiek pagiedoti: Eva (eiva) parė̃kt Gs. Ką te parėksiù,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”